- steipėti
- stéipėti, -ėja (-i NdŽ, -a Kp), -ėjo intr. NdŽ, KŽ 1. K.Būg, NdŽ, FrnW, DŽ, Upt jaustis nesveikam, negaluoti, sirguliuoti: Stéipi stéipi su tai gerkle Plv. Visi jų gryčio[je] stéipėja, negaluoja Ėr. Anądien nikstelėjo koją – dabar vis dar tebestéipėja Grž. Nueik balon – gailiai žydi, tai žiūrėk, kai pradėsi stéipėt Kp. Nekelk teip sunkiai – paskum ir stéipėsi Kp. 2. K.Būg, NdŽ, FrnW dejuoti, skųstis: Jis stéipa žiūrėdamas, kad daug malkų kūrinam Šmn. Skundžias, kad koja skauda, tai ir stéipėja Grž. Ko stéipėji kaip šuva parmuštas Pc. | refl.: Ko čia dabar stéipėjies kaip parmuštas! Paį. 3. Alk galuotis, merdėti: Mano višta stéipėjo stéipėjo ir nudvėsė Nj. Jau kelintą savaitę ta karvė teip stéipėja, musėt jau neišgis Srv. | prk.: Senovės papročiams besteipėjant (nykstant), šiandien beliko tik atsiminimai rš. 4. vaikščioti pirštų galais, staipytis: Ko tu stéipėji po gryčią, apsiauk kojas Ps. \ steipėti; įsisteipėti; išsteipėti; pasteipėti
Dictionary of the Lithuanian Language.